Lietuviškos spaudos draudimas

1865-ųjų spalį Rusijos vidaus reikalų ministras Petras Valujevas specialiu įsaku uždraudė visoje Rusijos imperijoje spausdinti ir įsivežti iš užsienio bet kokius lietuviškus leidinius lotynišku raidynu. Vietoj uždraustojo raidyno caro valdininkai ėmė piršti mums savąją kirilicą, rusišką raidyną, kuris dar buvo vadinamas „graždanka“. Šitaip jie tikėjosi, kad jaunoji lietuvių karta pamažu pripras lietuviškus žodžius rašyti rusiškomis raidėmis, o ilgainiui užmirš ir pačią gimtąją kalbą. Pats Rusijos caras Aleksandras II pritarė tokiai lietuvių rusinimo programai.

    Skaityti toliau

Majų raštas

Majų raštas, tai rašto sistema, kurią naudojo majų civilizacija. Seniausi rašto šaltiniai aptinkami iš III a. pr. m. e. XVI a., ispanams nukariavus majų miestus, majų raštas nustojo būti naudojamas. Tačiau jo tradiciją išlaikė kai kurios giliau džiunglėse gyvenusios majų tautos ik pat XVII a. vidurio.


Majų rašto struktūra yra labai kompleksiška. Tai – mišraus tipo raštas, kurį sudaro ideogramos ir silabogramos. Tokio tipo atitikmuo šiuolaikiniame pasaulyje galėtų būti japonų raštas. Majai sukūrė daug garsinių ženklų, kurie yra skiemeniniai, t. y. sudaryti iš priebalsio ir balsio. Galimų tokių skiemenų variantų yra labai daug, kadangi majų kalba turi daug priebalsių (21). Balsių esant 5 (a, e, i, o, u), galimų variantų susidaro 105, bet kadangi 23 skiemenų variantai nevartojami, galutinis skiemenų skaičius yra 82. Majų raštui būdinga savita rašymo krypties tradicija. Jo ženklai dėliojami stulpeliais, kuriuos sudaro daug eilių po du ženklus.

Pirmasis vakarietis, parodęs susidomėjimą majų raštu, buvo vyskupas ispanas Diegas de Landa. Jis aprašė šį raštą, žinių semdamasis iš pačių majų. Jo užrašuose Relación de las Cosas de Yucatán yra vadinamasis „majų alfabetas“, kuriame prie kiekvienos ispaniškos raidės nurodytas atitinkamas majų glifas.
XIX a. prasidėjus moksliniam majų rašto dešifravimui, 1862 m. de Landos užrašai buvo publikuoti, ir daugybė mokslininkų suabejojo alfabeto tikrumu. Buvo aišku, kad jis neatspindi visų majų rašto ženklų, be to, majų raštui turint silabografinę struktūrą, buvo neaišku, kokiu būdu jį būtų galima tapatinti su ispaniškomis raidėmis.
XX a. viduryje tarybinis mokslininkas Jurijus Knorozovas, remdamasis jukatekų kalba, iššifravo pirmuosius žodžius. Po to dešifravimas vyko gana sparčiai. Laikoma, kad šiuo metu mokslininkai žino apie 80 procentų ženklų tarimą ir apie 60 proc. ženklų reikšmes.

Pirmieji periodiniai leidiniai ir laikraščiai

Pirmasis periodinis leidinys buvo Senovės Romos Acta Diuma – vyriausybės pranešimo biuleteniai. Jie būdavo išraižomi ant metalo arba akmens ir pakabinami viešoje vietoje. Pirmą kartą šie biuleteniai pasirodė 131 metais prieš Kristų. Iš pradžių juos buvo rašomi teismų sprendimai ir kita teisinė informacija, vėliau visuomenė buvo informuojama ir apie kitus svarbius įvykius.

Pirmųjų laikraščių atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su spausdinimo mašinos išradimu. Viena iš versijų, kad laikraštis atsirado Venecijoje 1566 metais. Tais metais Venecijos vyriausybė pradėjo leisti ant sienos kabinamas naujienas, kurias buvo galima perskaityti už mažos monetos, vadintos Gazetta, mokestį. Iš pradžių šios naujienos buvo rašomos ranka, bet paskui taip išpopuliarėjo, kad buvo pradėta jas spausdinti.

   Skaityti toliau

Seniausia pasaulyje kalba

Daugelis lingvistų sutinka, kad pirmosios kalbos susiformavo 100.000 metų prieš Kristaus gimimą. Tuo metu Afrikoje išsivystė šiuolaikinis Homo sapiens su modernia kaukolės forma ir balso tembru, kuris leistų ištarti visus garsus, reikalingus moderniai kalbai.

    Skaityti toliau

Sumuštinio pavadinimas

Žodis sumuštinis, kurį mes naudojame šiandien, gimė Londone. Anglų didikas Džonas Montagu, ketvirtasis Sandwich’o (Sandwic) grafas, buvo aistringas lošėjas. 1762-ųjų naktį didikas buvo stipriai įsitraukęs į eilinį lošimą, tačiau nenorėjo nutraukti žaidimo tam, kad galėtų užkąsti, nors jau kurį laiką buvo alkanas.

    Skaityti toliau

Dirbtinė Naviu kalba iš filmo “Avatar”

Navių kalbą sukūrė lingvistas Polas Fromeris, režisieriaus paprašytas sukonstruoti kalbą, kurią būtų nesunku išmokti aktoriams, bet kuri neprimintų jokios žmonių kalbos. Buvo sugalvota apie 1000 žodžių, kelis pridėjo režisierius Kameronas.

    Skaityti toliau

Biblija

Per  dieną Biblijos tiražą sudaro - 32876 knygos (pasaulyje, kas sekundę, išleidžiama viena Biblija). Vien XX amžiuje išleistų Biblijų kiekis skaičiuojamas dešimtimis milijardų. Statistika rodo, kad po Biblijos seka Mao Dzedūno darbai, kurie jai nusileidžia keliasdešimt tūkstančių kartų.

    Skaityti toliau

Kūno kalba

Informaciją, kurią perduodame vieni kitiems, galima suskirstyti į tris dalis. Mažiausiai svarbūs pokalbyje yra žodžiai – jie sudaro tik 7% visos gaunamos informacijos. Net 38% jos sudaro balso intonacija. Pavyzdžiui: drebantis ar nepastovus balso tonas sako, kad pašnekovas drovisi, yra įbaugintas ar tiesiog nenuoširdus. Aiškus, garsus balsas asocijuojasi su savimi pasitikinčiu žmogumi.

    Skaityti toliau

Esperanto kalba

Esperanto kalbos pagrindus 1887 m. Varšuvoje paskelbė daktaras Liudvikas Lazaris Zamenhofas. Planingai sukurtos tarptautinės kalbos, skirtos ne tautinėms kalboms pakeisti, bet būti visiems žmonėms antrąja pagalbine kalba, idėja nebuvo nauja.

Vaizdas:Ludwig Zamenhof 1887.jpeg    Skaityti toliau